gausiu dvejetą, man pokui.

gal pagaliau ištaikysiu progą parašyt daugiau, nei šiaip tris eilutes.
ei, o Tu nepastebi, kaip greit eina laikas? ką tik pažiūrėjau nuotraukas bliuzų, kuriuos taip gerai pamenu, kad net keista, jog jie jau buvo daugiau nei prieš tris mėnesius. pasižadėjau sau, kad kitąmet grįšiu ten. su visais tūsinimaisis ir alkoholio kiekiais. pokui. tikrai, šiandien tokia mintis į galvą atėjo, kai mama kalbėjo apie tai, kad jai atsibodo namie, nu ir aš nenoriu, kad man ateity taip būtų. jau geriau tada, kai užaugsiu, norėt būti namie. nes tikras šūdz būtų jei nori ir negali.
penkiolika kartų užsimerkiu - atsimerkiu, pirštai šąla, noriu kavos ir cigaretės. nors, kaip matau, tinginys ima viršų ir jaučiu, kad tiesiog nueisiu miegoti ar bent jau atsigulti į lovą.
pradėsiu juoktis arba verkti arba sirgti...
aš nebailys.

be emocijų. arba atvirkščiai.
nenoriu nei miego, nei ko kito. gal ir gera, kad nepasirinkau šiandien tūsintis truputį, gal ir ne. žeeurei knisa visokie nežinojimai ir neapsisprendimai.
...taipogi, pats laikas dreduotoms merginoms suaugti. galbūt aš galvoju taip, jog suaugimas turi ateiti savaime, gal aš ir nepastebiu to, jog elgiuosi vaikiškai per daug, bet suprantu. o vien supratimo neužtenka. nu ir gerai. blogai.
turiu ir draugų. tokių, kurie vieniems draugams nepatinka, o kitems patinka, bet man tai jie visi vienodi, aišku, tų poros neskaičiuoju ten, nes jie šiaip nerealūs.
nesistengiu dėlioti savo minčių taip, kad suprastum. beviltiška gal net.
mama parašė, kad grįžta. nu zeba.
įrašą tikiuosi pabaigti, nors gal ir ne taip, sujaukė mano mintis. damn.
nors žinau, kad po kai kurių susirašinėjimų
[2009.10.15 19:28:25] Julija: kazkokia nesamone isikalus
keisis aplinka ir mano gyvenimas po truputį. prisipažinsiu, ne tik dėl susirašinėjimų.
lietingų vakarų pasivaikščiojimai ar kaip ten. nebuvo feeeeil. ne.

noriu būti geresnė.

apsisprendžiau, kad groti noriu, nesvarbu kur ir kaip ten. kad ir kokie tie talentai; žemaitijos, prancūzijos, marso. ne tame esmė.
trečiadieniai paskutiniai buvo truputį nusisvaičiojimų. kažkaip, pastebėjau, kad abi mes grįžtam prie tų daykų, ką apkalbėjom muminuke. seniai seniai. dėl ko tada skaudėjo širdį, o dabar, tiesiog smagu su tuo buvusiu skausmu atsigerti kavos ir vyšnintis po stogu. nieko.
taip, draugas, o ką?
apibendrinant.
gyvenimas tikrai neknisa. kai noriu nusispjaunu ant visų pykčių, gyvenu kaip apsirūkius. džiaugiuos gimnazijos privalumais, patogumais. mėgstu 11 klasę ir lietuvių kalbą, svajoju apie vasarą, o laukiu žiemos. auginu naujus katinus ir fotografuoju su juostelėėm, groju ir noriu groti.
galvoju apie naujas pažintis ir manau, kad dėlto gyvenimas gražesnis. nes jis niekad nebuvo bjaurus, tik tie kvaili debesys užstodavo saulę.
jei kada nors netingėsiu, kaip Kalpokaitė, Radžis, Stano ir Butkutė, parašysiu knygą apie savo gyvenimą.



funko dabar pilnos ausinės.