2010 02 05

sunkiausia yra pripažint/suvokt, kad viską turi pamiršt. nu nes tai šiaip neįmanoma.
bet gi viskas įmanoma, jei nori. problema kitur.
sapne beproto verkiau kažkurią naktį. blee. ne tik tikrovėj, bet ir sapnuos jau šūdai gaunas.
ir nifiga nenoriu čia dabar visų jūsų apkrėst savo nuotaikom. atsiprašau.
ir dar kartą prašau, draugai, jei atsibodau, tai taip ir sakykit, o ne imkit ir pamirškit mane. negražu. visai.

kas dėl paskutinių įvykių... sunku, tikrai sunku. nu taip negalima ištiesų daryt, pati save skaudinuos, tuo pačiu ir kitus, bet nu nemoku ir neišeina kitaip.

linkėjimai vienai iš damačku pasimatymuose visokiuose.

šiandienai tiek bus. nors noriu daug papasakot ir daug galiu. ir reikia naujų žmonių, jeigu taip ir toliau.

o šiaip, esu visai teigiamai nusiteikus, bent jau taip manau.
savaitgalis bus tvarkymams ir sigur rosams.
tiek.
mainai baigės. bus ramu. bent jau tau :]