pirmadienis

visad kažkoks truputį mešladienis, jei taip galima tik sakyt. nieko nejaučiu - nei pykčio, nei liūdesio, nei kokios laimės. na, gal tik džiaugsmelis rytojui - einu į romziga, bet čia taip buitiškai truputį.
antras tinginys, gal šįkart kiek per saldus, ketvertas iš anglų irgi nezeba nėbiški. sakau sau, kad durnė esu gera, o dar galvoju apie gerą egzų išlaikymą.
ha ha. NAIVUOLĖ.
i'm beautiful, no matter what they say.
ir nu fakdemit tuos Telšius. gerai gerai. gerai yra tie namai, aplinka, bet užknisa, va jau užknisa, kai liko tik tiek ir negaliu niekaip nuramint vidaus, kad nebelauktų, o tiesiog gyventų, kaip ir anksčiau... be jokios įtampos ar laukimo.
we are young... strong.
gal padės kur nors gyvenime tas mano nemokėjimas. žioplinėjimas. išsižiojimas. nu tikrai, pasijaučiau tokia nevėkšla. žiauuuuriai nekenčiu konkurencijos. ir tai yra grynai dėl skaitovų, ir grynai kai nenoriu ką.
sugalvojau dabar grįžt atgal į Afriką. nu gi tiko? toks keistas noras, jausmas, nostalgija, meilė ten. ehh... Rwanda.

pasiilgau dredų. ir nerūpestingų veidų. miškų, saulių. ehh. AFRIKA.